- antžygis
- añtžygis dkt. Su visókiais añtžygiais visàs dienàs var̃go.
.
.
antžygis — sm. (1) 1. Kos121 žmogaus užeita, nelaimę sukelianti, užburta ar užkeikta vieta, nelaimę nešantis daiktas, antkrytis, nelaimė: Ar yra tau atsitikęs koks antžygis praleisti? Pln. Barbė buvo užejusi antžygį, kada buvo pablūdusi Kal. Su visokiais… … Dictionary of the Lithuanian Language
antžingis — sm. (1) žr. antžygis 1: Pasitaikė toks žmogui antžingis Brs. Savo amžiuo[je] nebuvau tokio antžingio antžengęs Šts. Piningai paviliojo, velnias pagundė, tai ir padariau tą antžingį Brs … Dictionary of the Lithuanian Language